ES parama supriešino smulkiuosius ir stambiuosius ūkininkus

Andrius Ufartas / Fotobankas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus skaičiuoja, kad Lietuvoje 3 proc. žemės ūkio subjektų valdo beveik pusę žemės ir gauna beveik pusę ES tiesioginių išmokų, o likusią žemę valdantys 97 proc. žemės ūkio subjektų gauna, kas lieka.

Rimtą diskusiją dėl tiesioginių išmokų, A. Svitojaus nuomone, užgožia interesų grupės, bandančios įrodyti, kad netekę ES paramos, stambieji ūkininkai negalės konkuruoti su ES ūkininkais.

ŽŪR pirmininkas teigia, kad ES parama žemės ūkiui skiriama ne konkurencingumui palaikyti, o tam, kad žmonės liktų kaime, kad kaimas būtų gyvybingas, kad čia dirbtų daug pasiturinčių šeimos arba vidutinių ūkių, kurie efektyviai dirbtų ir kurtų aukštesnės kokybės produktus.

„Ne žaliavą parduotų masiškais kiekiais į užsienį, o gamintų produktus, kurių reikia Lietuvoje, ir patys juos realizuotų“, – mano A. Svitojus.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasiūlė nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, kad stambieji ūkininkai negautų neproporcingai daug naudos.

„Mes šitą iniciatyvą būtinai kelsime, kad nesusirinktų tų išmokų tie, kuriems galbūt mažiau reikia ir kurie ir taip gan gerai verčiasi. Toks mūsų pasiūlymas tikrai bus“, – antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praėjusią savaitę ES vadovai patvirtino 2021–2027 m. ES biudžetą.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Tokia riba esą padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Šie pasiūlymai dar labiau pakurstė šeimos ūkininkų ir stambių žemvaldžių susipriešinimą bei žodžių karą viešojoje erdvėje.

Žemdirbiai nesutaria ne tik dėl išmokų lubų dydžio, bet ir dėl to, kokie yra ES paramos Lietuvos žemės ūkiui tikslai.

K. Juščius: didieji ūkiai proporcingai gauna mažiau paramos už mažuosius

Ekologiškos žemdirbystės ir maisto gamybos bendrovės „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius mano, jog viešojoje erdvėje pasirodantys teiginiai, esą didžiosios žemės ūkio bendrovės gauna didesnes išmokas, yra neteisingi.

„Atvirkščiai, iki šiol veikiančioje sistemoje smulkieji ūkiai buvo ir yra skatinami papildomai, todėl vidutiniškai už hektarą jie gauna didesnes išmokas nei didelės žemės ūkio bendrovės“, – Alfa.lt sakė jis.

Smulkieji ūkininkai šiuo metu skatinami papildomomis išmokomis po 60 eurų už hektarą (Eur/ha) už pirmuosius 30 ha, jaunieji ūkininkai iki 40 metų papildomai gauna 54 Eur/ha skatinamąją išmoką.

„AUGA group“ į šias tiesioginių išmokų rūšis nepretenduoja, todėl faktiškai 2019 m. tiesioginių subsidijų gavo apie 140 Eur/ha, įskaitant ir papildomas išmokas už specifines kultūras, į kurias vienodai pretenduoja tiek smulkieji, tiek stambieji.

„Taigi, bendrovės gaunamos išmokos už hektarą yra mažesnės už pateikiamą Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkį 177 Eur/ha ir gerokai mažesnės už tas išmokas, kurias gali gauti smulkusis ūkininkas iki 40 metų. Kol nėra detalizuotos ateities išmokų skaičiavimo formulės, sunku kažką komentuoti, bet tikime, kad proporcinga smulkiųjų ūkininkų skatinimo sistema išliks ir ateityje, kai didės bendras išmokų biudžetas, bet didieji ūkiai už hektarą gaus proporcingai mažiau, kaip mažiau gauna ir šiandien“, – sakė K. Juščius.

„AUGA group“ pagrindinis akcininkas ir generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad didelės bendrovės samdo daugiau darbuotojų, dirba didesnius žemės plotus, patiria didesnes sąnaudas, todėl esą negalima suabsoliutinti skaičių, išvedant statistinės vienos bendrovės vidurkį. Tiksliau esą lyginti išmokas už hektarą.

„Pavyzdžiui, „AUGA group“ bendrovėse dirba apie 1200 žmonių, jiems mokami didesni už sektoriaus vidurkį atlyginimai, grupės įmonės pritraukia į kaimą jaunų kvalifikuotų specialistų, kuria naujas darbo vietas – tam šios žemės ūkio skatinimo išmokos ir yra naudojamos. Be to, „AUGA group“ eksportuoja didžiąją dalį užauginamos produkcijos, todėl konkuruoja su kitų ES šalių ūkiais, kurie irgi gauna išmokas už hektarą“, – sakė K. Juščius.

Lygiai taip pat esą bendrovė turi konkuruoti su ne ES šalyse užauginta produkcija, kurios augintojai dažnai patiria mažesnes sąnaudas.

„ES žemės ūkio konkurencingumo skatinimas yra vienas iš ES išmokų sistemos tikslų, todėl dar kartą galima pasikartoti, kad reikia lyginti ne stambias ir smulkias bendroves, bet išmokų dydžius hektarui, nes konkrečiuose plotuose auginamos konkrečios kultūros, ten dirba atlyginimus ir socialines garantijas gaunantys žmonės“, – samprotavo „AUGA group“ vadovas.

K. Jučiaus teigimu, smulkieji ūkininkai už hektarą gauna didesnes išmokas nei stambieji, taip esą skatinamas smulkiųjų konkurencingumas, nes per užaugintą produkcijos vienetą jie gauna didesnes subsidijas.

„Pavyzdžiui, jaunasis ūkininkas (iki 40 metų), auginantis ekologinius javus iki 30 ha ploto, iš viso galėtų gauti 447 Eur/ha išmokų, kurias sudaro 229 eurai tiesioginių išmokų ir dar 218 eurų išmokų už ekologinius javus. „Auga group“, kurioje dirba tie patys jauni žemės ūkio specialistai, 2019 m. faktiškai gavo 140 Eur/ha tiesioginių išmokų ir 138 Eur/ha ekologines išmokas, nes ir vienos, ir kitos rūšies išmokos yra ribojamos nuo tam tikro hektarų ploto, netaikoma parama jauniesiems ūkininkams ir pan. Kartu sudėjus, susidarė 278 Eur/ha išmoka, t. y. 1,6 karto mažesnė, nei skirta 30 ha plote ūkininkaujančiam jaunajam ūkininkui“, – skaičiavo K. Juščius. 

Didžiausia Lietuvos žemvaldė, beveik 38,6 tūkst. ha valdanti AB „AUGA group“, 2019 m. gavo 5,42 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Didžiąją dalį Lietuvoje dirbamos žemės nuomojanti „AUGA group“ yra viena didžiausių ekologiškos žemdirbystės ir maisto gamybos įmonių Europoje.

Šeimos ūkiai norėtų ryžtingų valstybės veiksmų

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis įsitikinęs, kad smulkieji ūkininkai 100 proc. pritaria prezidento iniciatyvai riboti tiesiogines išmokas stambiems žemdirbiams.

Pasak jo, 4 proc. Lietuvos ūkininkų susišluoja 80 proc. Lietuvai skiriamų tiesioginių išmokų. „Pasaulyje nėra tokių dalykų. Lietuvoje labai didelė žemės nuosavybės koncentracija. Nedidelis skaičius bendrovių ir labai stambių ūkininkų valdo labai didelius plotus ir pasiima didžiąją dalį išmokų“, – Alfa.lt sakė V. Juodsnukis.

Smulkiųjų ūkininkų lyderio nuomone, ES tiesioginės išmokos yra skirtos žemės savininkams, kurie palaiko geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenas – pievas, ariamą ar kitos paskirties žemę.

„Pas mus tai išverčiama, kad išmokos skirtos tik prekiniams ūkiams, o tai yra netiesa. ES tiesioginių išmokų paskirtis yra visiškai kita – paremti kaimą“, – tikino V. Juodsnukis.

Žemdirbys piktinosi stambiųjų ūkininkų priekaištais, kad vadinamieji „sofos“ ūkininkai“ nušienauja žolę, nieko kaime daugiau nedirba ir gauna išmokas. „Čia ne jų reikalas. Toks yra ES reikalavimas. Jeigu mūsų didieji ūkininkai nori iškreipti tą reikalavimą, kad išmokos priklauso tik ariantiems žemę, tai tikrai ne taip yra“, – tikino V. Juodsnukis.

Šeimos ūkininkus vienijančios organizacijos pirmininkas teigė, kad dabartinė išmokų politika didina socialinę atskirtį kaime. „Ji pati didžiausia Europoje. Pirmiausia dėl neteisingos žemės ūkio politikos. Nors šalyje nustatyta maksimali 500 ha žemės nuosavybės vienam ūkio subjektui riba, pas mus valdo po kelis tūkstančius hektarų. Palikta teisinė landa, leidžianti per akcinį kapitalą susipirkti didžiulius žemės plotus“, – piktinosi žemdirbys.

V. Juodsnukis praėjusiais metais dalyvavo Briuselyje vykusiame pasauliniame žemdirbių forume, kuriame kalbėjo ES prekybos komisaras Philas Hoganas ir tuometinis EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

„F. Timmermansas pareiškė, kad tokia ES žemės ūkio politika, kai tiesioginėmis išmokomis naudojosi tik labai siauras gamintojų ratas, nebus toliau toleruojama. Jis siūlė nustatyti 50 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribą kiekvienai šaliai, o virš tos ribos kiekviena šalis pati apsispręstų mokėti 25 proc. ar 50 proc. išmokos, bet tik iki 100 tūkst. eurų ir nieko daugiau“, – pasakojo V. Juodsnukis.

Minėtame forume kalbėta, kad ES žemės ūkio politika turi būti iš esmės peržiūrėta, nes per 10 metų iš ES žemės ūkio pasitraukė 7 mln. žmonių, daugiausia Rytų Europoje: Lenkijoje, Lietuvoje, Vengrijoje.

„F. Timmermansas perspėjo, kad artėja riba, kai Europoje nebus kam dirbti žemę, nes robotai žemės ūkyje žmonių nepakeis“, – pasakojo V. Juodsnukis.

Žemdirbys įsitikinęs, kad emigraciją iš Lietuvos kaimo daugiausia nulėmė neteisinga žemės ūkio politika ir valdžios nesugebėjimas skirti ES paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Šeimos ūkininkų lyderis siūlo, kad Lietuvoje turėtų būti nustatyta maksimali 60 tūkst. eurų vienam ūkio subjektui tiesioginių išmokų riba.

„Tai yra vienintelis mechanizmas, kaip sureguliuoti nuosavybės klausimus Lietuvoje, nes atimti nuosavybės negalima. O dabar akcinės bendrovės arba agrokoncernai susigrobė didžiulius plotus Lietuvos žemių ir gauna didžiulę ES paramą. Per tiesiogines išmokas galima šitą sritį sutvarkyti. Tik reikia valstybės ryžtingų veiksmų“, – pabrėžė šeimos ūkininkų atstovas.

Svarbu nepadaryti žalos vidutiniams ūkiams

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad tiesioginių išmokų lubų nustatymo iniciatyva nėra nauja. Mat seniai bandoma subalansuoti susidariusią nelygybę, kai Europoje 80 proc. išmokų pasiima didieji, 20 proc. – smulkieji ūkio subjektai.

„Pati Europa daug metų apie tai diskutuoja. Kai žemės ūkio ministru dirbo Bronius Markauskas, bandėme įvesti 150 tūkst. eurų lubas. Eksperimento metu nieko ypatingo neatsitiko, tai iš dalies pritariu prezidento iniciatyvai. Tik reikia žemdirbių organizacijoms susitarti, kokia ta riba turėtų būti, kad nepadarytume žalos vidutiniams ūkiams“, – Alfa.lt sakė A. Stančikas.

Ūkininkaujantis politikas pabrėžė, kad tarpusavyje konkuruoja ne tik mūsų šalies ūkininkai. Didžiausia konkurencija esą yra tarp skirtingų Europos šalių ūkininkų. „Nors prezidentas giriasi iškovojęs didesnes išmokas mūsų ūkininkams, Baltijos šalys buvo ir liko paskutinės Europoje pagal gaunamas išmokas. Vien dėl to mūsų konkurencinės sąlygos blogesnės“, – pastebėjo A. Stančikas.

Jo skaičiavimu, Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkai geriausiu atveju nuo 2021 m. pasieks 80 proc. Europos išmokų vidurkį. „Kalbėjau su Latvijos žemdirbių organizacijų lyderiais, tai jie pasisako, kad išmokų politika turi būti teisinga. Svarbu ne pati suma, o kad išmokos būtų vienodos visoje ES. Visuomenė įsivaizduoja, kad ūkininkai labai gobšūs ir nori kuo daugiau. Ne. Mes sakome, kada gali iš viso tų išmokų nemokėti, arba jos gali siekti 20 eurų ar 60 eurų, tačiau arba jų turėtų negauti niekas, arba jos turi būti vienodos visoje ES, kad visų šalių narių ūkininkai konkuruotų vienodomis sąlygomis“, – aiškino Seimo narys.

A. Stančikas pripažino, kad takoskyra tarp smulkių ir stambių ūkininkų didėja, ir lubų įvedimas nėra blogas dalykas. Bet maksimalios ribos nustatymas neturėtų sužlugdyti ūkių, kurie šiandien yra konkurencingi.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko nuomone, tiesiogines išmokas reikėtų traktuoti kaip negautų pajamų papildymą, kad žemės ūkio produktai mažiau kainuotų vartotojams.

Kokia turėtų būti – 60 tūkst. eurų ar 100 tūkst. eurų – riba, politiko nuomone, būtų galima nuspręsti tik atlikus išsamų tyrimą, kokią įtaką toks reglamentavimas padarys konkurencingumui.   

„Turėkime omenyje, kad kai kurios šalys, kaip Malta, Kipras, gauna keletą kartų didesnes išmokas. Bet ir su Vokietijos, kur žemės ūkis labai išvystytas, žemdirbiais mūsų ūkininkams konkuruoti nėra paprasta“, – pastebėjo A. Stančikas.

Išmokos neturėtų įteisinti vergovės žemės ūkyje

ŽŪR pirmininkas A. Svitojus pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 m. skiriamas „maišas pinigų“ – 5 mlrd. eurų ES Bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Iš jų 3,6 mlrd. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams ir 1,4 mlrd. eurų kaimo plėtrai skirto finansavimo.

Jis ragino susimąstyti apie ES paramos skyrimo principus ir tikslus, o ne svaičioti apie konkurencingumą ar „sofos“ ūkininkus.

„Išmokos skirtos ne konkurencingumui palaikyti, o kad atpigtų žemės ūkio produkcija vartotojams. Kaimo plėtros programa skirta kaimo gyvybingumui palaikyti, kaimo vietovių patogiam gyvenimui užtikrinti, kaimo gyventojų darbo vietoms išlaikyti. Ne vergovei sukurti, kad kaimietis būtų verčiamas dirbti pas didelį žemvaldį, o kad kiekvienas galėtų kaime dirbti ir normaliai gyventi“, – pabrėžė A. Svitojus.

Lietuvos ūkininkai, jo nuomone, neturėtų auginti kuo daugiau grūdų ir konkuruoti su prancūzais, kurie turi geresnes žemes.

„Mes turime gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją, o ne išvežti žaliavas iš Lietuvos, nes už išvežamus grūdus gauname labai mažas pajamas. Daug didesnę vertę galėtume sukurti tuos grūdus sumaitindami čia gyvuliams arba iš jų kepdami duoną, paplotėlius ir juos eksportuodami. Būtų penkiskart didesnė nauda“, – svarstė A. Svitojus.

ŽŪR pirmininko nuomone, daug uždirbantys visada nori dar daugiau, todėl agituoja už neva lygų ES paramos skirstymą už hektarą. „Bet kai kas prisigriebia žemių, turto, sukuria aukso kasyklas ir paskui prašo primokėti, kad visa tai išlaikytų, nes neva sumažėjo pajamos ir reikia išlyginti skirtumą. ES parama turi būti subalansuota – jeigu vienas ūkis paims 1 mln. eurų, 100 ūkių negaus nieko“, – kalbėjo A. Svitojus.

„Jeigu nusprendėme, kad galima nuosavybės teise valdyti 500 ha žemės, tokį ūkį ir turėtume paremti. Bet jeigu ūkis valdo ar nuomoja daugiau, jis priskirtinas pramoninio ūkio kategorijai. Pagal masto ekonomiką toks turėtų išsilaikyti pats. Jam paramos, kokios reikia mažesniam ūkiui, duoti nereikia“, – tikino A. Svitojus.

Daugiau kaip 500 ha valdantis ūkis, jo nuomone, turi taikyti ekonomines, ekologines, žemės tausojimo priemones, saugoti bioįvairovę. Esą tik tokiam ūkiui galima primokėti už žalinimą, klimato kaitos suvaldymą ir kitus dalykus, kurių reikia Lietuvai.

„Turi tūkstantį hektarų, dirbi dviem traktoriais, žmonių mažai, gauni dideles pajamas, bet nori gauti dar daugiau. Ir kai argumentuojama, kad mažesni ūkiai už 1 ha gauna proporcingai didesnę sumą, yra kažkokia improvizacija. 10 ha valdantis ūkininkas gaus 200 Eur/ha išmoką – iš viso 2000 eurų. Bet 1000 ha valdantis ūkininkas gaus 200 000 eurų paramos“, – skaičiavo pašnekovas.

Anot jo, reikia riboti paramą stambiems ūkiams, kad būtų subalansuota žemės ūkio plėtra.

„Štai Amerikos modelis: iki 30 000 dolerių metinių pajamų gaunantis amerikietis mokesčių nemoka; gaunantis iki 60 000 – moka minimalius mokesčius; iki 100 000 – 15 proc. mokesčių, daugiau kaip 100 000 – 30 proc., o nuo dar didesnės sumos – 50 proc. mokesčių. Tokia sistema subalansuoja socialinius klausimus, nes jeigu nuo 30 000 dolerių amerikietis mokėtų 50 proc. mokesčių, jam liktų 15 000 ir atsidurtų skurde, badautų“, – svarstė A. Svitojus.

Panaši sistema, jo nuomone, turėtų būti ir Lietuvos kaime, juolab kad už 5 mlrd. eurų paramą žemdirbiai nemokės jokių mokesčių.

„Milijonas žmonių jau pabėgo iš kaimo. Kad jie grįžtų, reikia tolygiau paskirstyti turimus finansinius išteklius, nes dabar yra problema. Mano seneliai turėjo 12 ha žemės, išaugino 5 vaikus. Iš 12 ha žemės normaliai gyveno. Dabar jų palikuonys savo tėvonijoje, buvusių bajorų žemėje, vadinami parazitais. Aplink žemes išpirko stambūs ūkiai, jų savininkai suaria takelius, neleidžia važinėti, prievartauja parduoti žemę, nes tie smulkių bajorų palikuonys esą yra parazitai, trukdantys ūkininkauti dideliam ūkiui. Tai gal pakelkime galvas? Padėkime tokio nedidelio ūkio savininkui, kad jis neemigruotų, kad galėtų oriai gyventi kaime?“ – ragino A. Svitojus.

Pasak jo, Austrijoje ES parama skiriama iki 100 ha valdantiems ūkiams, kad kaimo žmogus neskurstų. „Juk daugiau kaip 100 ha žemės valdantis žemdirbys neskursta. Jeigu tau blogai dirbti 1000 ha, pasilik 100 ha, gauk papildomas pajamas ir gerai gyvensi. Ne, aš noriu turėti 10 000 ha, pasiimti 3 mln. eurų išmokų, nemokėti mokesčių. Ir dar verkti, kad man labai sunku. Tokio „ūkininko“ neturime remti, nes tai jau ne ūkininkas, ne žemdirbys, tai investicinis fondas, valdomas įvairių investicinių struktūrų“, – Alfa.lt teigė A. Svitojus.

Šaltinis: ALFA.LT

Nori daugiau naujienų?

Prenumeruok naujienlaiškį ir gauk naujienas į el.paštą !

Nebijokite, reklamos nebus! :)